varjavoti

×varjavóti, -ója, -ójo BS151 1. žr. varijavoti: Porą puodžiukų [alaus] išgeria i varjavója Pšš. 2. intr. kvaišti, eiti iš proto: Ko tu varjavóji dėl tokių niekų Rz. 3. tr. nervinti, pykinti, erzinti: Tu nevarjavók jo (girto vyro) drūčiai, tu nots jo piningą paemi Vdk.